Legalūs darbo aspektai profesionalams

SADM problemą mato, bet teisės aktai kol kas nerengiami
Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu Higienos institutas šiuo metu atlieka tyrimą „Vilniaus miesto psichikos sveikatos slaugytojų psichosocialinių darbo (taip pat ir smurto darbe) veiksnių įvertinimas ir rekomendacijų slaugytojų psichosocialinės darbo aplinkos gerinimui parengimas“. Vienu šio tyrimo fragmentu bus nustatytas slaugytojų, dirbančių psichiatrijos ligoninėse, bendrojo profilio ligoninių psichiatrijos skyriuose bei psichikos sveikatos centruose psichologinio ir fizinio smurto darbe patirtį ir jo rizikos veiksniai.
Tačiau, kol kas papildomi teisės aktai nėra rengiami, nors 2014 m. šią problemą esą planuojama aptarti su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais bei apsispręsti dėl poreikio tobulinti esamus ar kurti naujus teisės aktus.
Kokie teisės aktai galioja dabar
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme yra pabrėžiama darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, ir tai nurodoma kaip pagrindinė darbdavio pareiga. Šiai pareigai įgyvendinti darbdavys turi įvertinti profesinę riziką, tai yra įvertinti traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybę dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio.
Psichologinis smurtas darbe (mobingas) yra vertinamas kaip profesinės rizikos veiksnys vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 16.2 punktu ir Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais bei atitinkamais standartais. Vadovaujantis Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodinių nurodymų 15 punktu, psichosocialinių veiksnių rizika nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų, kompetentingų tarptautinių organizacijų (Pasaulio sveikatos organizacijos, Tarptautinės darbo organizacijos ir kt.) nustatytomis arba įstaigoje įdiegtomis psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodikomis, todėl manome, kad rengti įstatymą dėl šio profesinio veiksnio vertinimo ir šalinimo nėra tikslinga.
Įsitraukia ir socialiniai partneriai
Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. sausio 4 d. patvirtinta Ergonominių ir psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo kursų programa suteikia darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams žinių apie psichosocialinių rizikos veiksnių įtaką sveikatai, supažindina su šiuolaikiniais psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodais. Įsigaliojus minėtiems teisės aktams, vis daugiau dėmesio skiriama streso darbe problemai, į šios problemos vertinimą ir sprendimą vis aktyviau įsitraukia socialiniai partneriai. Streso darbe problemas galima spręsti tik įvertinus psichosocialinę riziką, įgyvendinant įmonėse streso politiką ir/ar įdiegus įmonėse specialias priemones, skirtas šalinti nustatytus stresą keliančius veiksnius.
Be to Darbo kodekso ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas, kurios sudaro teisines prielaidas darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo problemoms spręsti per kolektyvines sutartis ir komitetus. Socialiniai partneriai kolektyvinėse sutartyse gali numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų arba darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai funkciją – streso, smurto ir priekabiavimo darbe problemų sprendimą..
VDI specialistų komentarai
Valstybinės darbo inspekcijos rekomendacijomis kiekvienas darbuotojas (tik to negalima padaryti anonimiškai) gali kreiptis į VDI, kad būtų atliktas darbo aplinkos psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimas. Nustačiusi, kad tokia rizika yra, inspekcija įpareigoja darbdavį pašalinti rizikos veiksnius.
O VDI reikalavimai yra privalomi vykdyti.Jei darbdavys, VDI pareigūnų įpareigotas atlikti atitinkamos rizikos įvertinimą, šio reikalavimo nevykdo, ar, atlikus įvertinimą ir nustačius, kad rizika viršija nustatytas ribas, nesiima veiksmų ją pašalinti, jis gali būti patrauktas už tai administracinėn atsakomybėn.