Stresas yra kasdienio gyvenimo dalis, o daugeliui slaugytojų jis gali tapti reikšmingu jų savijautą lemiančiu veiksniu.

Stresą sukelia milžiniškas krūvis, reikalaujantis iš mūsų laiko ir energijos, o taip pat didelį lūkesčiai, kuriuos keliame patys sau. Ne visas stresas yra neigiamas – stresas gali perspėti jus apie galimą pavojų ir paskatinti jus pasiekti tikslą ar įvykdyti užduotį. Tačiau kartais persistengiame ir spaudimas tampa toks stiprus ir ilgalaikis, kad nebesugebame su jo pakelti.

Dėl streso gali būti sunku susitvarkyti su slaugos poreikiais. Galite justi vis didesnį nuovargį, būti įsitempęs ir irzlus, nuo to gali nukentėti jūsų santykiai. Dėl to galite pasijusti, kad nebekontroliuojate ir jokiais būdais nebesugebėsite kontroliuoti savo gyvenimo.

Pirmasis etapas, siekiant įveikti stresą yra suprasti, kad jis egzistuoja. Galbūt jus skiriate sau tiek mažai laiko, kad iš pradžių to net nesuprantate. Kai pradedate pastebėti streso simptomus (kurie yra išvardyti toliau), nekovokite, tikėdamiesi, kad jie praeis. Kuo greičiau imsite spręsti šią problemą, tuo geriau ir vien kalbėdami apie tai, kaip jaučiatės galite rasti būdą ją įveikti.

Streso simptomai gali būti tiek psichiniai, tiek fiziniai, skirtingi žmonės patiria skirtingus simptomus:

  • psichologiniai simptomai gali būti nerimas, pyktis, depresija, apetito stoka, nemiga, versmo priepuoliai, nuovargis ir nesugebėjimas susikaupti;
  • fiziniai simptomai gali būti krūtinės skausmas, mėšlungis, raumenų spazmai, galvos svaigimas, nesugebėjimas nusėdėti vietoje, nervinis tikas ir dusulys.

Ilgainiui kai kurie iš šių streso simptomų gali turėti įtakos jūsų sveikatai, sukeldami aukšto kraujospūdžio, dėl kurio galite patirti infarktą ar insultą riziką.

Parama

Pokalbiai su kitais žmonėmis, esančiais panašioje padėtyje gali smarkiai padėti, kuomet jaučiate stresą. Tai padaryti ne visiems lengva, bet jūs nustebsite, sužinoję, kad ir kiti jaučiasi taip, kaip jūs. Pavyzdžiui, galėtumėte įstoti į vietos slaugytojų grupę arba organizacijos „Carers UK“ padalinį, kur galėsite pasidalyti savo potyriais su kitais žmonėmis.

Vietos slaugytojų grupė arba vietos taryba taip pat galėtų jums padėti padaryti pertrauką nuo slaugos, kad galėtumėte kiek atsikvėpti – kad ir porą valandų per savaitę. Skirkite šį laiką užsiimti veikla, kuri jums teikia džiaugsmo.

Jei nesate vienas iš tų, kurie noriai jungiasi į grupes, kodėl gi nepabandžius pareikšti savo mintis organizacijos „Carers UK“ forume, kur galite anonimiškai susipažinti su kitais slaugytojais, pasidalyti potyriais ir sulaukti paramos.

Jei turite galimybę, pasikalbėkite ir su savo šeimos nariais bei draugais. Pakalbėję ir išsipasakoję, kaip jaučiatės, galite pasijusti geriau. Jei papasakosite savo artimiesiems apie savo jausmus ir problemas, galbūt jiems bus lengviau suprasti, kad jums reikia daugiau pagalbos iš jų pusės.

 

Pagalba sau

Jei jums liūdna, esate piktas ar patiriate kitokius streso simptomus, toliau išvardyti dalykai, galintys jums padėti sumažinti streso lygį:

  • bent penkioms minutėms išeikite iš kambario (arba iš namų, jei galite). Giliai įkvėpkite, sulaikykite kvėpavimą ir skaičiuokite iki trijų, tada iškvėpkite. Kartokite tol, kol pasijusite atsipalaidavęs (bet ne per ilgai, kad nepradėtų svaigti galva);
  • atpalaiduokite savo raumenis. Įtempti raumenys – fizinis ženklas, kad patiriate stresą. Vietos bendruomenėse dažnai galima išmokti būdų atsipalaiduoti. Informacijos apie tai ir knygų ar įrašų apie atsipalaidavimą galite rasti vietos sveiko gyvenimo centre ar bibliotekoje;
  • nevartokite per daug alkoholio ir per daug nerūkykite. Alkoholis ir cigaretės turi neigiamą poveikį organizmui ir sukelia papildomą riziką patirti fizinius streso simptomus;
  • kofeino poveikis organizmo panašus į streso, todėl sekite, kiek kavos išgeriate;
  • būkite aktyvus. Fiziniai pratimai yra paprastas būdas įtampai sumažinti. Streso atsikratyti galite vien nuėjęs iki parduotuvės;
  • pasistenkite nustatyti sau tempą ir vienu metu dirbkite vieną darbą. Kelkite sau realistinius lūkesčius. Išmokite bent kartais pasakyti aplinkiniams „ne“.

 

Gydymas

Pasikalbėkite su savo BPG, kuris tikrai bus susidūręs su daugybe pacientų, patiriančių su stresu susijusių problemų. Jūsų BPG gali rekomenduoti jums apsilankyti pas psichologą ar kitokį gydymo būdą. Psichologas jūsų išklausys ir padės rasti būdų kovoti su stresu.

Yra ir vaistų, kurie gali jums padėti sušvelninti streso simptomus. Jei dėl streso jaučiatės prislėgti, BPG gali jums skirti antidepresantų, kurie padės jums pasijusti geriau. Skirtingiems žmonėms tinka skirtingi antidepresantai, todėl jeigu jums nepatinka tie, kurie buvo jums išrašyti, vėl grįžkite pas savo BPG. Apsvarstykite visas galimybes, kurias turite prieš imdami vartoti antidepresantus. Paklausinėkite BPG apie šalutinį poveikį. Pasakykite BPG, kad pirmiau norėtumėte išmėginti pokalbių terapiją.

 

Depresija

Depresija yra liga, tokia pati, kaip gripas ar vėjaraupiai. Tiesą sakant, šiandien Britanijoje depresija yra viena dažniausiai pasitaikančių medicininių būklių.

Vienokios ar kitokios formos depresiją anksčiau ar vėliau patiria kas penktas gyventojas. Paprastai tai būna trumpalaikio liūdesio priepuolis (galbūt susijęs su artimojo netektimi, šeimos nario liga, atleidimu iš darbo ar skyrybomis), kuris palaipsniui praeina, kol viskas sugrįžta į normos ribas. Tačiau kartais depresija gali turėti didelės įtakos mūsų gyvenimui – nuo sunkios depresinės ligos nuolat kenčia 3–4 proc. vyrų ir 7–8 proc. moterų.

Žinodami, kokie yra depresijos simptomai, su kuo derėtų pasitarti ir kokie yra gydymo būdai, galėtumėte greitai įveikti šią būklę.

Depresija atsiranda, kuomet jaučiamės nuliūdę ir niekas gyvenime mums neteikia malonumo. Daugelis iš mūsų kartais taip jaučiasi, tačiau depresijos atveju šie jausmai trunka ilgiau ir yra stipresni.

Kiti depresijos simptomai yra tokie:

  • neviltis, irzlumas, nerimas ar verksmingumas;
  • jausmas, kad nesugebi nuveikti kasdienių dalykų, apie kuriuos anksčiau nė nesusimąstydavai;
  • apetito stoka, svorio kritimas ir nemiga.

Kraštutiniais atvejais gali net kilti noras sužaloti save ar kitus.

Depresija gali stiprėti palaipsniui – tokiu atveju nė nepajusite, kokią įtaką ji jums daro. O kadangi slaugytojų gyvenimas yra kupinas streso, būtent jie yra labiau linkę į depresiją.
Jei pastebėjote, kad pats patiriate kuriuos nors iš šių simptomų, galbūt jūs sergate depresija.

Yra būdų, kurie gali padėti jums įveikti depresiją ir judėti pirmyn. Skirtingiems žmonėms labiau tinka skirtingi būdai, tačiau štai keletas minčių:

  • nelaikykite visko viduje. Jei jus slegia depresija, pamėginkite kam nors apie tai pasakyti. Neretai būna naudinga pakalbėti apie viską su kuom nors, kuo pasitikite, o ne slėpti savo jausmus;
  • pasimankštinkite – išeikite į lauką, nors ir pasivaikščioti. Tai ne tik padės jums palaikyti fizinę formą, bet ir išsimiegoti. Stenkitės būti aktyvūs – tiek sukdamiesi po namus, dirbdami ūkinius darbus ar laikydamiesi įprastinės dienotvarkės. Visa tai gali padėti jums atsikratyti minčių, dėl kurių jaučiatės dar labiau prislėgtas;
  • rūpinkitės savimi – sveikai maitinkitės ir venkite alkoholio, kadangi jis gali tik sustiprinti depresijos jausmą;
  • susipažinkite su žmonėmis, išgyvenusiais depresiją ir sužinokite, kaip jie su ja kovojo. Pagalbos sau grupės gali suteikti konsultacijų ir mokymų, kaip atsipalaiduoti, o taip pat informacijos apie papildomus gydymo būdus;
  • nepraraskite vilties – priminkite sau, kad jus kankina tai, ką yra patyrę daugelis. Galų gale tai praeis, nors šiuo metu ir sunku būtų tuo patikėti.

 

Gydymas

Jei manote, kad jums depresija, kreipkitės į BPG. Pas BPG apsilankyti geriau anksčiau nei vėliau, kad galėtumėte pradėti gydytis ir jaustis savimi.

Jei jūsų BPG mano, kad jums lengva depresija, kuri gali praeiti, jis gali tiesiog rekomenduoti jums vėl apsilankyti po poros savaičių.

Jei BPG mano, kad jus reikia gydyti, jums gali būti skirtas vienas iš dviejų gydymo būdų:

Trumpas medikamentinis kursas – pavyzdžiui, antidepresantai, pakelsiantys jūsų nuotaiką ir padėsiantys geriau tvarkytis su jus supančia aplinka. Šis gydymas gali trukti nuo dviejų iki keturių savaičių, kol pajusite poveikį. Antidepresantai gali būti veiksmingi ir padėti jums jausti ir tvarkytis geriau, bet jums gali tekti išbandyti skirtingas dozes (ar rūšis), kad atrastumėte, kas jums geriausia.

Kalbos terapija – pavyzdžiui, psichologo konsultacijos arba psichoterapija. Paprastai tokių procedūrų metu jums suteikiama galimybė išsipasakoti jus slegiančius sunkumus ir jausmus, kad išmoktumėte metodų, kaip susitvarkyti su stresu ar depresija.

Jei jūsų BPG mano, kad jums sunku depresija, jums gali būti rekomenduojama ir kalbos terapija, ir antidepresantų kursas. Prieš nuspręsdami, kokį gydymo būdą rinktis, pasikonsultuokite ir apsvarstykite visas savo turimas galimybes.

Leidimą suteikė

CARERS UK – The voice of carers.Apsilankykite tinklapyje...