Kaip matote, slauga yra gyvenimo būdas. Čia pagrindiniai dalykai esate jūs ir visi kiti jūsų gyvenime esantys žmonės – ypač jūsų sutuoktinis.

Kaip sugebate išsaugoti meilę, kai rodosi, kad gyvenimas ją iš jūsų išsunkė? Kaip sugebate rasti ypatingiausiam žmogui savo gyvenime, kai žmogui, kurį prižiūrite jūsų reikia, kad išgyventų tiesiogine to žodžio prasme?

Pasiūlysime paprastų būdų išsaugoti jūsų santuoką. Gera santuoka – puikus pagrindas mėgautis nuostabiu gyvenimu. Rūpinkitės ja ir ji pasirūpins jumis.

Derinant slaugą ir santuokinį gyvenimą, nustatyti prioritetus gali būti pats sunkiausias dalykas. Kaip sugebėsite padėti žmogui, kurį prižiūrite ir kuriam jūsų taip reikia ir rasite laiko sutuoktiniui?

Gyvenimo ir santykių instruktorė Cathy Hazzlerigg gyvenime mėgsta vadovautis biblijos principu: santuoka – visų svarbiausia. Kad ji tikrai tokia būtų, svarbu užtikrinti, kad sutuoktinių bendravimas yra atviras ir nuoširdus. Cathy pateikia tokių patarimų, kaip bendrauti su sutuoktiniu:

  • kalbėkite nuo pirmojo asmens. Taip kalbėdami, sakydami „aš manau, „aš noriu“, „man neramu“, prisiimate atsakomybę už savo jausmus, norus ir poreikius. Tokia kalba neleidžia jums apkaltinti kito žmogaus (pvz., „Verti mane jaustis labai blogai!“), o kai kaltinimų nebelieka, abu galite produktyviai bendrauti;
  • sprendimo ieškokite kartu su sutuoktiniu, kad ir jis dalyvautų tame procese, kurio tikslas – ištaisyti esamą padėtį. Kai abu siekiate pagerinti padėtį, esate komanda;
  • būkite atkaklūs, pareikškite, ko norite ir kaip jūsų nuomone turėtų būti. Kad ir kaip gerai jis jus pažįsta, jūsų sutuoktinis jūsų minčių neskaito;
  • aktyviai klausykitės – pavyzdžiui, naudokite reflektyvaus klausymosi metodą. Toks klausymasis reiškia, kad pakartojate, ką išgirdę, kad būtumėte tikri, jog išgirdote būtent tai, ką sutuoktinis norėjo pasakyti. Tai išsiaiškinus („Išgirdau štai ką: /…/“), galėsite išvengti nesusipratimų;
  • venkite gynybinės reakcijos. Tarkite sau: „Būsiu ramus“. Jei pastebite, kad tuoj imsite gintis, paprašykite sutuoktinio perfrazuoti savo teiginio. Jei tikrai jaučiate, kad padėtis kaista, padarykite pertrauką ir susitarkite sugrįžti prie tos temos, kai abu nusiraminsite;
  • įsivaizduokite, kad bendravimas – tai procesas. Aptarkite vienokią ar kitokią situaciją, skirkite laiko idėjoms generuoti, apsvarstykite galimą išeitį, ją išmėginkite ir dar kartą pakalbėkite apie tai, kokia ji gera. Dalyvaujant šiame procese ir tikintis, kad ilgainiui sugalvosite tinkamą išeitį, sumažėja patiriamas spaudimas;
  • įsivaizduokite savo sutuoktinio vietoje. Jei suprasite, kaip jaučiasi sutuoktinis, galėsite produktyviai bendrauti ir galvoti jums abiem tinkamas išeitis;
  • ieškokite išeičių, kurios tinka visiems, įskaitant, tačiau neapsiribojant jumis pačiais (arba žmogumi, kurį prižiūrite). Kompromisų daryti gali visi – vienas žmogus neprivalo aukotis už visus.

 

Kaip ir norint pasiekti bet ką gyvenime, teigia Cathy, siekiant išsaugoti santuoką, reikia dirbti. Štai keletas būdų užtikrinti, kad tikrai stengiatės, kad santuoka būtų tvari:

  • nepamirškite tenkinti partnerio poreikių. Klauskite savęs: „Ką darau savo sutuoktiniui?“
  • gerbkite savo partnerį;
  • ieškokite pranašumų, stenkitės sumažinti trūkumus. Kuo daugiau sutuoktinio pranašumų įžvelgiate, tuo tvirtesnė bus jūsų santuoka.

Štai keletas pavojaus ženklų, kuriuos galite pastebėti santuokinio gyvenimo metu, kurie reiškia, kad jums derėtų kreiptis į profesionalą pagalbos:

  1. Jums atrodo, kad visos jūsų pastangos bendrauti yra bergždžios. Einate ratu, nerasdami išeities.
  2. Jūs daug baratės ir atrodo, kad meilės nebėra.
  3. Kartais konfliktai būna nebylūs. Jei nuojauta jums kužda, kad atitolote nuo partnerio, galbūt dabar pats laikas kreiptis į profesionalą.

Paprašėme šeimos slaugytojos Jenny Henson pasidalyti įžvalgomis apie tai, kokia buvo jos, kaip slaugytojos darbo įtaka jos santuokai. Štai mūsų klausimai ir jos atsakymai.

Caregiving.com: Papasakokite mums apie savo, kaip slaugytojos padėtį. Kaip ilgai buvote slaugytoja? Kokios rūšies slaugos / pagalbos paslaugas teikiate?

Jenny: Savo dėdę Pete‘ą slaugau maždaug 2,5 metų. Iki tol daugelį metų dirbau slaugės asistente uždarame senelių skyriuje. Darbą mečiau, kad galėčiau slaugyti savo dėdę.

Kalbant apie pareigas… Kokių tik jų nebūna: įgaliojimai, banko reikalai, sąskaitos, maudymas, rengimas, maitinimas, plaukų kirpimas, manikiūras, pedikiūras, įvairūs susitikimai. Darau VISKĄ.

Caregiving.com: Apie ką kalbėjotės (jei iš viso kalbėjotės) su savo vyru prieš imdamasi slaugos? Pavyzdžiui, ar aptarėte, kas ką darys, kaip spręsite tam tikras situacijas ir pan.? Jei to neaptarėte, ar nesigailite to?

Jenny: O, taip, mes apie tai kalbėjome. Patikėkite… ilgai ir įtemptai. Tiesą sakant, būtent mano vyriokas pasiūlė visiems gyventi kartu. Pasakiau jam, kad jis nežino, kas jo laukia. Jis niekada nebuvo susidūręs su Alzhaimerio liga sergančiu ligoniu, jau nekalbant apie šia liga sergantį senolį.

Pete‘o slauga rūpinuosi aš pati, kadangi dėdė Pete‘as nemėgsta, kai tuo užsiima vyriškis – aš tai puikiai suprantu ir man tai nekelia jokių problemų.

Danny – tikras auksas. Aš gaminu valgį, o jis plauna indus, kad galėčiau pradėti prausti Pete‘ą, duoti jam vaistų, užsiimti su juo kvėpavimo terapija ir pan. Jei neturiu laiko nušluostyti dulkes, tai padaro jis. Savaitgaliais jis pats skalbia savo rūbus, todėl turiu laiko apsiskalbti pati ir apskalbti Pete‘ą. Jis pats perka maistą, su savimi pasiimdamas mobilųjį, jei iškiltų klausimų. Keletą kartų mėginome su savimi pasiimti Pete‘ą. Ne kaip sekėsi… jis mėgsta viską griebti nuo lentynų ir yra per didelis, kad galėtume jį įsodinti į pirkinių vežimėlį. Jeigu man kada kažko iš jo reikia, jis visuomet su malonumu stengiasi man padėti.

Caregiving.com: Koks buvo didžiausias jūsų santuokinio gyvenimo pokytis, kurį lėmė slauga?

Jenny: Na, nuo ko čia pradėti. Žinoma, lytinis gyvenimas. Sunku nusiteikti romantiškai, kuomet šalia įjungta mobilioji „auklė“ ir be triukšmo lyg tvarte daugiau nieko negirdi. Prie to buvo sunkoka priprasti… LABAI SUNKU PRIPRASTI. Didžiausias pokytis – nebegali eiti ten, kur nori, kada nori… tiksliau, iš viso nebedali. Metų metus gyvenome atskirai ir tik tą ir darydavome. Užsiimdavome, kuo norime, kada norime. Tai baigėsi!

Caregiving.com: Koks buvo didžiausias iššūkis? Ir kaip su juo susitvarkėte (arba tvarkotės)?

Jenny: Didžiausias iššūkis – užsisėdėti namuose. Tą galiu pasakyti apie mus abu. Kaip tai išspręsti… dieną po dienos, priešingu atveju išprotėtume ir nupliktume (arba vienas iš mūsų atsidurtų labiausiai ieškomų Amerikos nusikaltėlių sąrašuose).

Mums labiausiai padeda tai, kad suteikiame vienas kitam erdvės nepriklausomai vienas nuo kito užsiimti mėgstamais dalykais ir laisvalaikio užsiėmimais. Kartais turime derintis prie kito žmogaus ypatingų poreikių, bet mums tai pavyksta.

Tačiau atminkite, tokie laisvalaikio užsiėmimai nereiškia, kad išeiname iš namų, kadangi turime prižiūrėti Pete‘ą. Danny patinka kurti filmus kompiuteriu, todėl, jeigu jis nori tai daryti – puiku. Kartais jis prigula kitame miegamajame ir įdėmiai klausosi, kad aš galėčiau prieš eidama miegoti viena ramiai paskaityti kokią gerą knygą. Galima sakyti, kad mes keičiamės.

Caregiving.com: Ką, būdama slaugytoja, sužinojote apie savo vyrą ir santuoką, o taip pat apie save?

Jenny: Supratau, kad jeigu nusimenu, kad vietoje mėlynos spalvos tualetinio popieriaus jis man parnešė rožinio, tikrai dėl to nepykstu… dėl visko kaltas mano užsisėdėjimas namuose. Jis suprato, kad, kai miegodamas pasiverčia ant katės ir ta jam į kanda, ir jis pasiunta ir pradeda keiktis – tai ne katė kalta… tai dėl užsisėdėjimo namuose. Kuomet mes supykstame ant vienas kito, apie tai NEKALBAME, kol nenusiraminame. Kartą esame nekalbėję tris dienas, kadangi nenorėjome leptelėti kažko, ko vėliau neatsiimsi.

Caregiving.com: Kokių patarimų duotumėte kitiems šeimos slaugytojams, kuriems sunkiai sekasi derinti santuokinį gyvenimą ir slaugą?

Jenny: Privalote rasti sau laiko… privalote. Nesvarbu, ar tą laiką praleisite, perskaitydami porą knygos puslapių ar gerdami puodelį karštos arbatos. Turite rasti kompromisą ir pasidalyti atsakomybe. Jei to nepadarysite, niekas nieko nepadarys, o namuose atsiras du pikti ir vienas kito nekenčiantys žmonės.

Mes su Danny išmokome suteikti vienas kitam erdvės, kad galėtume tobulėti kaip asmenybės ir neišeitume iš proto. O visų svarbiausia – turėti gerą humoro jausmą ir nepasiduoti! Manote, lengva mylėtis, kai fone kažkas rėkia: „Sueeeeeeee….eeeeeeee“. Patys kada pamėginkite!

 

Jenny yra 47 metų amžiaus, ji yra registruota profesionali slaugytoja iš Kentukio. Ji mėgsta skaityti, nerti vašeliu, o šiuo metu mokosi kompiuterinės grafikos („Lėtai, bet užtikrintai,“ – sako ji). Ji – aistringa gyvūnų ir gamtos apsaugos rėmėja, tačiau „nėra dėl to pamišusi“.

Leidimą suteikė

CareGiving.com. We care for you. Apsilankykite tinklapyje...